- verpetingas
- verpetìngas, -a adj. (1) DŽ, NdŽ 1. Mrj su verpetais, gausus verpetų, sūkuringas: Mūša labai verpetinga Grž. Verpetinga jūra blaškos audringą dieną rš. O kas jau tokiame verpetingame vandenyje plaukios, nebent kokie pramuštgalviai I.Simon. 2. susisukusiais plaukais ar šeriais: Verpetìngi paršai labai gerai sekasi Mrj. 3. prk. neramus, audringas, triukšmingas: Atvažiavau į apsnigtą vasario Nidą, toli nuo verpetingo sostinės gyvenimo ir triukšmo rš. Šokau visom keturiom į verpetingą laikraštininko gyvenimą, kuris pradžioj man labai patiko P.Andr. Verpetingas dainiaus sielos gyvenimas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.